Radonas yra viena tų problemų, kurios nematyti, neužuodi ir nepajunti, tačiau jos poveikis sveikatai gali būti rimtas. Būtent todėl radono matavimas yra protingas žingsnis, ypač perkant pirmo aukšto butą ar individualų namą.
Kas yra radonas
Radonas - tai natūraliai iš grunto sklindančios radioaktyvios dujos. Jos neturi kvapo nei spalvos, todėl be matavimo apie jas sužinoti neįmanoma. Į pastatus radonas patenka pro pamatų plyšius, grindų tarpus ir kitas konstrukcines angas, o blogai vėdinamose patalpose kaupiasi.
Kodėl Lietuva yra rizikos zona
Radono kiekis priklauso nuo grunto sudėties, todėl skiriasi net gretimose vietovėse. Dalyje Lietuvos teritorijos fiksuojama padidėjusi radono rizika, o aukščiausi rodikliai dažniausiai būna rūsiuose ir pirmuose aukštuose. Tai reiškia, kad rizika yra individuali ir ją galima įvertinti tik konkrečiame objekte.
Kuo pavojingas radonas sveikatai
Ilgalaikis radono poveikis didina plaučių vėžio riziką. Pavojus kyla ne nuo vienkartinio kontakto, o nuo nuolatinio buvimo padidinto radono aplinkoje, pavyzdžiui miegant pirmame aukšte ar dirbant rūsyje.
Geros žinios - radono rizika yra valdoma. Kai žinote tikslų lygį, galima imtis konkrečių priemonių.
Rekomenduojamos ribinės vertės: 100 ir 300 Bq/m³
Radono koncentracija matuojama bekereliais kubiniame metre (Bq/m³). Lietuvoje vadovaujamasi higienos norma HN 73:2018, kuri perkelia ES pagrindinių saugos standartų (BSS) direktyvos reikalavimus:
- 300 Bq/m³ – atskaitos lygis esamiems gyvenamiesiems pastatams. Jei vidutinė metinė koncentracija jį viršija, rekomenduojama imtis radono mažinimo priemonių.
- 100 Bq/m³ – rekomenduojama siektina riba naujiems pastatams (tokį lygį kaip orientyrą nurodo ir Pasaulio sveikatos organizacija).
Svarbu suprasti, kad tai rekomenduojamos ribinės (atskaitos) vertės, o ne griežta „saugu / nesaugu” riba – rizika didėja tolygiai su koncentracija ir buvimo trukme. Todėl vienintelis būdas žinoti, kur jūsų būstas yra šioje skalėje – pasimatuoti.
Kada geriausia matuoti
Patikimiausi rezultatai gaunami šildymo sezono metu (maždaug spalį–balandį), kai langai dažniausiai uždaryti, o temperatūrų skirtumas tarp patalpų ir grunto „traukia” radoną į vidų – vasarą, daug vėdinant, lygis būna dirbtinai mažesnis. Kadangi koncentracija svyruoja diena iš dienos, trumpas kelių valandų matavimas gali suklaidinti – todėl vertingiausias yra ilgesnės trukmės matavimas gyvenamosiose patalpose, kuriose praleidžiate daugiausia laiko (miegamajame, svetainėje, įrengtame rūsyje).
Jei perkate pirmo aukšto butą ar namą su rūsiu, protingiausia radono klausimą išsiaiškinti dar prieš sandorį: radono lygio tyrimas (100 €) atliekamas Vilniuje ir Kaune, o kartu su išsamia diagnostika gausite ir viso būsto vaizdą – orą, drėgmę, sandarumą ir paslėptus defektus vienoje ataskaitoje.
Kaip atliekamas radono matavimas
Patikimiausias būdas yra ilgalaikis matavimas, nes radono lygis svyruoja priklausomai nuo sezono ir vėdinimo. Prieš radono tyrimą aptariame objekto specifiką: aukštą, rūsio buvimą, pamatų tipą ir vėdinimo įpročius. Taip gaunamas realus, o ne atsitiktinis rezultatas.
Ką daryti su rezultatu
Jei lygis saugus, gaunate ramybę ir patvirtinimą. Jei padidėjęs, dažniausiai padeda geresnis vėdinimas, pamatų sandarinimas arba radono surinkimo sistema. Radono įvertinimas įeina ir į išsamią diagnostiką, todėl jei rūpi būsto sveikata kompleksiškai, verta rinktis visą paketą.
Atliekame radono matavimą Vilniuje ir Kaune. Jei perkate pirmo aukšto būstą ar namą, susisiekite ir suderinsime patikrą.
